REKOMENDACIJOS Kalbą padeda ugdyti:

Kalbėkite su vaiku. Kalbėdamas vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus.
Vaikas mokosi kalbėti klausydamas aplinkinių kalbos.
Nuolat kalbėkite su vaiku, atkreipkite dėmesį į įvairias detales.
Vaikščiodami, važiuodami, dirbdami virtuvėje kuo daugiau bendraukite su vaiku, rodykite, aiškinkite.
Iš pasivaikščiojimų parsineškite ką nors: lapą, akmenuką, gėlę, šakelę. Susirinkus visai šeimai vaikas parodys savo radinį, papasakos. Tai svarbi patirtis ir informacija.
Išnaudokite kiekvieną progą išmokti naujų žodžių. Tegu tai bus virtuvėje, gatvėje, svečiuose..

Kad vaikų žodžiai skambėtų (patarimai tėvams). Skaitykite vaikams.

Psichologai tvirtina, kad skaitymas balsu vaikams yra kaip vitaminas, kaip vakcina nuo šiuolaikinio pasaulio grėsmių, blogų įpročių.
Skaityti reikėtų jau pilvukui, o 6 mėn. mažyliui-būtinų būtiniausias.
Iki 2 m. mažyliams reikėtų ,,skaityti“ kas dieną trumpai po kelis kartus (knygelės kur nedaug teksto ir daug paveikslėlių).
Nuo 2m.vaikui galime skaityti iki 20 min, galime klausti, aptarti veikėjus ir pan.
Kai vaikas pradeda skaityti pats būtina skirti laiko atvirkštiniam procesui, kai vaikas skaito-tėvai klauso. Nepamirškite ir tėvų skaitymo vaikams tradicijos.

Žaiskite su vaikais. Žaidimas

–Prasiblaškymas, laisvumas; Neatimama vaiko teisė į laisvę; Bendravimo, komunikavimo, saviraiškos priemonė
„Kas esi ir ką veiki?“ Užduotis –žaidžiant pavaizduoti pasirinktą daiktą ir apibūdinti jo savybes (kas tai?, ką veikia?)
„Daiktai“Užduotis –pastebėti artimiausioje aplinkoje esančių daiktų savybes ir skatinti apibūdinti daiktus (jis stovi mano kambary, rudos spalvos, turi keturias kojas… kas tai?)
„Surask“Užduotis –surasti grupėje ar namuose paslėptas geometrines figūras ar nurodytos spalvos daiktus (surasti apvalius daiktus ir pavadint juos )

Mokymas taisyklingai tarti garsus pradedamas nuo taisyklingų artikuliacijos įgūdžių formavimo, Žandikaulio, lūpų, liežuvio judrumą bei lankstumą galima ,,išmankštinti” specialiais pratimais. Parenkami keli judesiai, kurie paruošia artikuliacinį aparatą atitinkamo garso tarimui. Iš pradžių pratimai atliekami lėtai, tas pats pratimas kartojamas 3-5 kartus. Vėliau tempas didinamas, pratimą galima kartoti daugiau kartų.

PARENGIAMIEJI PRATIMAI MOKANT TEISINGAI TARTI GARSUS:

Garsai S, Z: 1.Pučiama vata, malūnėliai, dūdelės, balionai smarkiai atkišus lūpas į priekį; 2.Ilgai tariami garsai o, ū… ;3.Liežuvis „dūdele“. Oras pučiamas į liežuvio vidurį, padarius „dūdelę“; 4.Liežuvis „loveliu“. Lūpos įtemptos plačiai į šalis ir matosi abi dantų eilės. Pučiama į liežuvio vidurį, liežuvį laikant tarp dantų „loveliu“; 5.Lūpos įtemptos į šypseną. Ilgai tariami garsai y, e…; 6.Pakaitomis tariant garsus u, y lūpos tai atkišamos į priekį, tai įtempiamos į šypseną; 7.Liežuvis platus laisvai guli burnoje. Burna pravira; 8.Liežuvio galiukas remiasi į apatinius dantis, o nugarėlė išlenkiama „kalneliu“ (kačiukas išriečia nugarytę); 9.Liežuvis pakaitomis padaromas tai platus, tai kalneliu.

Garsai Š, Ž: 1.Lūpos įtempiamos šypsenai, po to atkišamos plačiai į priekį. 2.Iškišamas platus liežuvis, jis keliamas į viršų ir juo uždengiama viršutinė lūpa; 3.Aplaižoma viršutinė lūpa, pabandome pasiekti nosį, liežuviu „suskaičiuojami“ viršutiniai dantys; 4.Liežuvio galiuku pirmyn-atgal braukomas kietasis ir minkštasis gomurys ( liežuvio namelio „dažymas“); 5.Iškišamas liežuvis irpadaromas „samtelis“; 6.„Pienelio lakimas“, kaip katytė laka.

Garsas C: 1.Pliaukšima liežuviu, spyruokliuojant jis spaudžiamas prie viršutinių dantų; 2.Tariamas garsas t, priekinę liežuvio dalį tvirtai prispaudžiant prie viršutinių dantų ir staigiai pučiama stipri, siaura oro srovė; 3.Tariamas priebalsių junginys pt…pt.., staigiai papučiant orą.

Garsas Č: 1.Pliaukšima liežuviu, pričiulpiant jį prie kietojo gomurio ir staigiai atleidžiant; 2.Spyruokliuojant spaudžiamas liežuvis prie viršutinių dantų bei jų alveolių; 3.Tariamas garsas t, liežuvį stipriai spaudžiant prie viršutinių dantų alveolių ir staigiai pučiant stiprią oro srovę į liežuvio galiuką.

GarsasR: 1.Lavinti apatinį žandikaulį jį pakeliant, nuleidžiant, judinant į šalis pirmyn, atgal; 2.Tyliai, garsiai virpinti lūpas („arkliuko prunkštimas“); 3.Virpinti lūpas iškišus tarp jų platų liežuvį; 4.Aplaižyti liežuviu viršutinius ir apatinius dantis (skaičiuojami dantukai); 5.Pakaitomis padaryti tai siaurą, tai platų liežuvį; 6.Liežuvį pakaitomis atremti tai į viršutinius tai į apatinius dantis; 7.Mėgdžioti kalakutus bl, bl, bl…; 8.Pliaukšėti liežuviu, stengiantis jį kiek galima aukščiau pakelti ir kuo stipriau prispausti prie kietojo gomurio; 9.Iškišti platų liežuvį ir tvirtai prispausti prie viršutinės lūpos ją uždengiant. Stipriai pūsti orą. Virpėdama lūpa suvirpina ir liežuvį.

Visas nuoseklus kalbinių procesų vystymasis priklauso nuo bendrosios, o ypač nuo smulkiosios motorikos-rankų pirštų, riešo srities judesių treniravimo. Kuo didesnis vaiko judėjimo aktyvumas, tuo geriau vystosi jo kalba. Seniai nustatyta jog tarp miklių pirštukų ir sklandaus kalbėjimo yra ryšys.

SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMO PRATIMAI

Užmauti įvairių formų ir dydžių piramidžių žiedus, surinkti į dėžutes įvairaus dydžio akmenėlius, pupas, žirnius, kruopas, išdėlioti smulkią mozaiką.
Suverti karoliukus (pirmiausia stambesnius, vėliau vis smulkesnius).
Suverti ir surišti batų raišteliais tuščias siūlų rites.
Suvyti įvairaus storio siūlų kamuolius.
Surišti mazgus iš įvairaus ilgio ir storio virvučių.
Susegti įvairaus dydžio sagutes, kilpeles.
Susegti drabužių segtukus ant virvės. Paskaičiuoti, kiek prisegs per 30 sek., 1 min.
Rūšiuoti įvairią smulkiąmedžiagą žnyplėmis (akmenėlius, giles, kaštonus, sagas ir kt).
Mankštinti delnus, lipdant rutulėlius iš plastilino, vaško.
Daryti grandinėles, girliandas, „austi“ juostas iš spalvoto popieriaus.
Išdėlioti iš plastmasinių ar medinių pagaliukų ornamentus (pagal pateiktą pavyzdį).
Sudėlioti ant lentelių, išteptų plastilinu, įvairius ornamentus iš smulkių akmenėlių, kriauklių, sėklų ir t.t.
Sujungti skaičių ar raidę su atitinkančiais piešiniais.
Daryti modelius iš mozaikų, „Lego“ rinkinių.
Apibrėžti, apvedžioti įvairių dydžių ir formų daiktus (dubenėlius, plastmasines dėžutes). Iškirpti figūras.
Piešti ant didelio popieriaus lapų tiesų ir vingiuotą kelią. Vairuoti ant jo žaislinius automobilius.
Karpyti iš popieriaus, lipdyti, lankstyti (iš vielos, virvės, siūlo) raides, skaičius.
Parašyti vaiko vardą ant popieriaus didelėmis raidėmis. Leisti vaikui apvedžioti jas, o vėliau nukopijuoti.
Atpažinti iš įvairių medžiagų pagamintus žaisliukus („stebuklingas maišelis“).
Surasti porą (tokią pat) liečiant užmerktomis akimis (kiekvienos medžiagos po dvi skiauteles: švelni, slidi, šiurkšti, gruoblėta).
Sudėti savo vardą iš įvairių raidžių (medinių, popierinių, plastmasinių ir t.t).