„Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ – 2026 m. vasario 17 d. linksmai ir garsiai skambėjo mūsų darželyje, kai visi susirinkome švęsti Užgavėnių. Salė prisipildė juoko, spalvų ir šurmulio – vaikučiai atskubėjo pasipuošę pačiomis įvairiausiomis kaukėmis ir persirengėlių kostiumais: čia sukiojosi raganaitės, velniukai, meškutės, ožkytės ir kiti smagūs personažai. Mažieji dainavo linksmas daineles, trypė šokiuose ir garsiai vijo žiemą iš kiemo. Šventėje pasirodė du svarbiausi Užgavėnių personažai – Kanapinis ir Lašininis. Lašininis buvo sotus, patenkintas ir vis kartojo, kad niekur iš kiemo nesitrauks – juk jis simbolizuoja sočią, riebią žiemą. Tuo tarpu Kanapinis – liesesnis, vikresnis ir pavasario pranašas – kvietė visus laukti šilumos ir saulės. Tarp jų užvirė linksma, bet atkakli kova. Po smagios dvikovos Kanapinis nugalėjo Lašininį. Tai reiškė, kad žiema turi užleisti vietą pavasariui, o kartu su juo ateis šiltesnės, saulėtos dienos. Kupini geros nuotaikos, juoko ir bendrystės jausmo, visi džiaugėmės gražia švente, puoselėjančia lietuviškas tradicijas ir primenančia, kad po kiekvienos žiemos visada ateina pavasaris.
